susibukčioti

susibukčioti
susibukčióti 1. sumikčioti: Graži būtų pana, tik kalba netikus, dažnai susbukčiója Ds. Besakydamas ir susbukčiójo Ds. 2. susipinti (apie kojas): Arkliui kojos susbukčiójo, ir pargriuvo Ds. \ bukčioti; išbukčioti; susibukčioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • išbukčioti — tr. bukčiojant pasakyti, išmikčioti: Kol anas išbukčiojo žodį! Rš. bukčioti; išbukčioti; susibukčioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”